Netinkamą vaiko elgesį išprovokuoja stiprios emocijos, kylančios ir dėl karantino


Girdėdami tėvų kalbas apie viruso plitimą, nuogąstavimus dėl savo ir artimųjų sveikatos, vaikai gali jaustis nesaugiai, nerimauti, bijoti. Dar stipriau į dabartinę situaciją gali reaguoti vaikai, jau anksčiau savo aplinkoje susidūrę su sunkia liga ar netektimi.

Nežinomybė ir neaiškumas sukelia daug stiprių jausmų

Vaikams gali būti neaišku, kodėl jie taip ilgai neina į darželį ar mokyklą, o tėvai dirba namuose. Daugelis pradėjo ilgėtis draugų ir giminaičių, gali jaudintis dėl senelių sveikatos. Nežinomybė ir neaiškumas gali sukelti daug stiprių jausmų: baimę, bejėgiškumą, pyktį, liūdesį, nesaugumą. Tikėtina, kad visi jie išsilies netinkamu elgesiu.

Vaikai stebi suaugusiuosius, girdi ir mato, kaip mes reaguojame į susidariusią situaciją: ką ir kaip apie tai kalbame, kaip jaučiamės. Net patys mažiausieji ir paaugliai, kuriems, atrodytų, niekas nerūpi, labai greitai gali perimti nerimą“, – atkreipia dėmesį psichologė J. Baltuškienė.

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi dabartinę situaciją?

1 Įvardykite, kas pasikeitė ir dar gali keistis. Išgirdę konkretų paaiškinimą paprastais žodžiais, vaikai jausis saugiau. Galite sakyti: „Jau pastebėjai, kad šiuo metu gyvename šiek tiek kitaip nei įprastai. Tu neini į mokyklą (darželį), mes dirbame namuose, nesusitinkame su seneliais ir draugais, neiname pramogauti. Taip yra todėl, kad pasaulyje plintant koronavirusui, tokiai ligai, šiuo laikotarpiu turime būti atsargesni ir saugoti savo bei kitų sveikatą. Tai yra nauja ne tik mums, bet ir visoms Lietuvos bei pasaulio šeimoms. Šiuo metu mūsų šeima turi būti ypač stipri bei draugiška ir kartu išgyvensime visus naujus dalykus“.

2. Neverskite vaikų kalbėtis. Trumpai paaiškinus situaciją, nereikėtų versti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę detalesniam pokalbiui. Svarbu vis priminti, kad jie bet kada gali klausti, jei norės sužinoti daugiau.

3. Stenkitės kuo mažiau kalbėti apie virusą girdint vaikams. Nuolatinės kalbos, naujienų klausymas, naujų atvejų aptarimas sukuria vaikams nesaugią atmosferą, kelia įtampą ir daro įtaką jų netinkamam elgesiui. Nepamirškime, kad vaikams ir dabar – svarbiausia žaisti, klausytis pasakų, konstruoti, žiūrėti filmukus ir pan.

4. Padėkite sumažinti nerimą dėl artimųjų sveikatos. Girdėdami, kad koronavirusas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikai ir paaugliai gali garsiai neišsakyti nerimo, bet jausti baimę dėl senelių, ar kitų vyresnio amžiaus jiems svarbių žmonių sveikatos. Geras būdas sumažinti vaikų nerimą – pasiūlyti išreikšti savo jausmus, parašant laišką ar nupiešiant piešinį artimiems žmonėms ir palinkint jiems sveikatos.

5. Sudarykite sąlygas reguliariai pasikalbėti su seneliais, giminaičiais ir draugais. Mažesniems vaikams sunku patiems susisiekti, tačiau bendrauti labai svarbu. Visi vaikai gali ilgėtis draugų, su kuriais nesimato ir neaišku, kada susitiks.

6. Paaiškinkite vaikams, kad nutikus nelaimei visada atsiranda, kas atskuba į pagalbą – kaip visose pasakose ir filmuose. Toks palyginimas atstatys gėrio ir blogio balansą, ypač mažesniųjų fantazijose ir realybėje. Papasakokite, kokių profesijų žmonės ir ką daro, kad mes visi lengviau išgyventumėme šį etapą. Tai medikai, darželių auklėtojai, parduotuvių darbuotojai, viešojo transporto vairuotojai, pareigūnai ir kt.

7. Į netinkamą elgesį pirmiausia reaguokite kaip į užslėptas emocijas. Netinkamas vaiko elgesys – tai ženklas tėvams, kad vaikas gali blogai jaustis, išgyventi sunkius jausmus, kurių įvardyti nemoka, todėl visos emocijos išsilieja per netinkamą elgesį. Stenkitės pamatyti, kokias emocijas slepia netinkamas elgesys, ir pirmiausia vaiką nuraminkite, o tik paskui aptarkite jo netinkamą elgesį ir kaip jį koreguoti.

Kai sunku nusiraminti ar kyla klausimų, kaip pasikalbėti su vaikais apie šiandieninę situaciją, kaip brėžti ribas, susitarti dėl naujų taisyklių ir kitų klausimų apie vaikų auklėjimą bei savijautą, paskambinkite į „Tėvų liniją“ numeriu 8 800 900 12. Darbo dienomis 11–13 val. ir 17–21 val. nemokamai bei anonimiškai konsultuoja Paramos vaikams centro psichologai